Pradedantieji: MAD biuras

Vienintelis dalykas, kurio Jūs nerasite mokykloje ir net stojamuosiuose Architektūros egzaminuose, tai kursas, kaip gauti užsakymą, nors tai ir yra vienas iš pagrindinių, bet kurio projektavimo/dizaino firmos, reikmių. Iš tikrųjų, jei Jūs nesugebate vienodai eksperimentuoti siekdami gauti užsakymą bei jį įgyvendindami, Jums pasiseks, jei Jūs išgyvensite pirmuosius penkerius metus.

„Pradedantieji“ tai eilė šiuolaikinės veiklos pagrindų savybių. Jis pasieks visas pasaulio šalis ir architektų Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje ir t.t., bus paprašyta, kad jie atkreiptų dėmesį į triūsą, slypintį siekiant gauti užsakymą bei į kultūrinio konteksto skirtumus. Dėmesio centru bus tai, kaip veikla yra inicijuojama bei palaikoma. Daugeliu atvejų, neprityrusioms projektavimo partnerystėms pirmasis penkerių metų laikotarpis yra kritinis, kuomet yra dedamos pastangos, kad veikla įsibėgėtų. „Pradedantieji“ ištirs pirmus praktikos metus tam, kad nustatytų greitai besivystančių metodų, skirtų veiklos palaikymui, taktiką.

Archinect vyr. redaktorius John Jourden kalbino „MAD“ („Išprotėjęs“) biuro, esančio Beijing mieste, architektus.

„Jei jūsų nėra Japonijoje, jūsų nėra niekur“ (Lester Thurow).

1997 metais, dar studijuodamas paskutiniame universiteto kurse, aš įdėmiai klausiausi bene įdomiausios paskaitos. Rem Koolhaas  atvyko skaityti konstruktyvią paskaitą apie Kiniją. Paskaitą, kuri laikui bėgant tapo ne tik puikia knyga, bet taip pat greitu žvilgsniu į dabartinę ir ateities padėtį DABAR. Kaip Koolhaas pasakojo apie  neprilygstamą tempą, kuriuo Kinijos architektai statė palyginus su savo britų kolegomis- kerintys atvaizdai dviejų kiniečių architektų, sukūrusių 50-ies aukštų pastatą savo motinos virtuvėje ir - tai  vertė susimąstyti, ar kiniečių architektai būdami patys našiausi, taip pat taps pačiais produktyviausiais?

2006-aisiais metais, grupė jaunų, sudaryta daugiausia iš kiniečių, architektų, dirbanti Kinijoje, atliko žygdarbį, apie kurį daugelis jaunų architektų galėjo tik pasvajoti: MAD biuras laimėjo tarptautinį dizaino konkursą, sukurti 50-ies aukštų gyvenamąjį pastatą Mississauga mieste, Ontario valstijoje. Bet jie ne tik jį laimėjo, jie taip pat tapo pirmais Kinijoje dirbančiais architektais, kurie kada nors laimėjo konkursą vykusį už Kinijos ribų. Tai juos akimirksniu pavertė žiniasklaidos numylėtiniais. Dabar, jau turėdama ir daugiau tarptautinių projektų, MAD firma yra pasiruošusi tapti pirma tarptautine bei pasauline kiniečių firma: jie atidarė biurą Tokijo mieste, Pietų Amerikoje bei Danijoje. Tokių dramatiškų pasiekimų akivaizdoje bei kitų nesenų įvykių Kinijos vietos pasaulinėje rinkoje, tampa įdomu, kas nutiks, kai Kinija įsitrauks į žaidimą?

Aš susitikau su MAD biuro architektais Yansong Ma, Yosuke Hasano bei John Phoenix prėjusių metų spalio mėnesį „Twisted Tower“ („Susuktas Bokštas“) konferencijoje, vykusioje Čikagos mieste.

JOURDEN: Sveiki atvykę į Čikagą. Ar Jums patiko konferencija?

MA: Taip.

HAYANO: Gana įdomu.

JOURDEN: Iš pradžių aš norėčiau sužinoti, kaip susikūrė Jūsų firma. Ir tada pereiti prie konkretesnių projektų, ties kuriais Jūs dirbate.
Iš kur kilo firmos pavadinimas „MAD“? Kodėl jūs pasivadinote „MAD“? Ir ką tai pasako apie jūsų darbus (jei išvis pasako, ką nors)?

MA: prieš mums susitinkant Londone, aš, baigusi mokyklą JAV įregistravau firmą. Aš troškau pradėti ką nors, nors tuo metu mes ir neturėjome ką veikti. Taigi, aš įregistravau „MAD“ net nebūdama tikra, kad mes užsiimsime architektūra (juokiasi).
Vėliau, susitikę Londone, mes sugebėjome dalyvauti konkursuose, vykstančiuose Kinijoje. Taip mes laimėjome keletą konkursų ir ši firma tapo tikra veikla. Tada, 2003- tais metais mes grįžome į Kiniją. Šiuo metu mes turime ir patalpas, ir grupę žmonių su kuriais galime toliau judėti į priekį.

JOURDEN: Supratau, taigi viskas prasidėjo nuo idėjos pradėti veiklą ir tada Jūs susitikote Londone, kur...

HAYANO: tuo metu mes vis dar dirbome Zaha Hadid. Po to, mes persikėlėme į Kiniją bei pradėjome dirbti savarankiškai.

JOURDEN: ar buvo akimirka, katarinė akimirka ar kažkas panašaus, kas jus paskatino nuspręsti, kad ši proga yra tinkama pradėti veiklą? Ar tai dėl įvykių susiklosčiusių Kinijoje tuo metu?

MA: Kinijoje visuomet yra palankus laikas pradėti savo verslą- egzistuoja daugybė galimybių. Kadangi ta sritis (architektūra), kurioje mes dirbame yra gana ypatingas, nes čia nuolatos vyksta permainos. Kaip ir sakiau paskaitos metu, pirmuosius du metus mes dalyvavome daugelyje konkursų- kartais laimėdavome, bet jie niekada nebuvo įgyvendinti. Ir ties šiais pasiūlymais išeikvojome daugybę energijos bei laiko- tai labai retas atvejis Kinijoje, kadangi visi architektai be išimties stato daugybės kvadratinių metrų pastatus. Tačiau mes nepraradome pasitikėjimo ir nenustojome plėtoti savo idėjas.

„Toronto Bokštas“- šį konkursą mes laimėjome ir tai pakeitė visą situaciją. Dabar mes esame gana žinomi Kinijoje bei turime teisę išsakyti savo mintis - dabar žmonės mumis pasitiki ir daugelis svarbių klientų duoda mums užsakymus. Taigi šis konkursas ir apvertė viską aukštyn kojomis.

JOURDEN: Jūs papasakojote, kad dalyvavote daugybėje konkursų, bet ar tik tam ir skyrėte visą savo dėmesį, kai įkūrėte firmą? O gal Kinijoje buvote susikūrę darbo pamatus, kuriais Jūs galėjote pasinaudoti ir tuo pačiu metu dalyvauti konkursuose. Kaip viskas vyko?

MA: Manau, kad jaunoms firmoms yra du pasirinkimai. Pirmas tai priimti smulkius užsakymus, tokius kaip privačių namų projektavimas, o antras tai dalyvavimas konkursuose. Tačiau Kinijoje privati nuosavybė nėra tokia paplitusi kaip vakarų šalyse. Dauguma didelių projektų ateina iš konkursų, taigi mums lieka pasirinkimas dalyvauti konkursuose. Po daugelio konkursų žmonės jau prisimindavo mus dėl mūsų išsiskiriančios vaizduotės- jiems patikdavo mūsų projektai, tačiau jų nestatydavo (juokiasi).

HAYANO: Daug žmonių kalbėjo apie mūsų projektus, bet niekada nesiėmė jų konstruoti. Jie tik ateidavo ir paprašydavo sukurti brėžinį.

MA:  Tačiau po Toronto, žmonėms pasirodė, kad mūsų sukurtos konstrukcijos gali tapti realybe. Statybų vykdytojai patikėjo, kad gali pastatę juos uždirbti pinigų, todėl viskas pasikeitė. 

HAYANO: Mes patys nepasikeitėme, tačiau pasikeitė žmonių mąstymo būdas, jų požiūris. Kai jie mumis patikėjo, mums atsirado galimybė išgyventi bei daug pasiekti.

JOURDEN: Taigi dabar Jums atsivėrė daug galimybių. Ši istorija panaši į daugelio kitų jaunų firmų- kai tik įveiki pradinį „kliūčių ruožą“,  tuomet jau viskas eina kaip sviestu patepta.

HAYANO: Taip.

MA: Iš tiesų, tai buvo pirmas kartas, kai kinų firma  laimėjo konkursą, vykusį ne Kinijoje. Tai buvo plačiai nušviesta vietinės žiniasklaidos. 

PHOINEX: Kai aš kiekvieną mėnesį lankydavausi Kinijoje, aš apsistodavau viešbutyje ir jie („MAD“ žmonės) net neįtarė, kad ten gulėjo žurnalai su Mississauga nuotrauka juose- ji buvo visuose žurnaluose. Jie tapo žinomais per neįtikėtinai trumpą laiką. Manau, kad jei tas pastatas būtų buvęs Kinijoje, jie nebūtų sulaukę tiek žiniasklaidos dėmesio. Apie juos būtų rašę, tačiau vien tai, kad jie nukonkuravo 90 kitų architektų firmų iš viso pasaulio ir buvo pirmieji kinai, laimėję tą konkursą yra be galo neįtikėtina!                   

Tam, kad pailiustruočiau, kokia yra situacija Kinijoje, galiu pateikti žmonių, pavaldžių Statybos Viceministrui, skaičių- jų yra 55mln. Taigi, faktas, kad jis kažką žino apie šią firmą, jau ši tą reiškia. Ir aš net nežinau, kiek architektų Kinijoje yra. Kiek jų yra? (visi nutyla, nes kiekvienas bando nuspręsti- 1000s?!                   

JOURDEN: Kad suprastumėte, kas vyksta su kinų architektais- Yung Ho Chang perima MIT ir Qingyun Ma šiuo metu yra dekanas USC. Ar tai Jums neprimena Rem Koolhaas teiginio, apie tai, kiek kinų architektai, palyginus su vakariečiais kolegomis dirba, išsipildymo?

Ar tai jau jų pastangų kulminacija ar dar mūsų laukia daugiau? Pavyzdžiui, Architectual Record apie tai turi savo nuomonę. Yra polinkis Kiniją laikyti panacėja kapitalizmui. Šiuo metu kinų architektai netgi yra „eksportuojami“! Ką Jūs manote apie šią naują madą?

MA: Manau, kad tai apima ne tik architektūros sritį. Tai liečia ir ekonomiką, matematiką bei meną...

HAYANO: Meno sritis ten yra labai įdomi.

MA: Menas yra labai koncentruotas ir labai daug naujų žmonių iškyla. Galbūt visos tos amerikietiškos institucijos, siekdamos daugiau tarptautinio dalyvavimo įtraukia ir kinų intelektualus. 

Manau, kad Yung Ho Chang yra puikus pedagogas. Man atrodo, kad jis yra pirmasis kinų architektas, mokslus baigęs užsienyje. Pastudijavęs vakarietiškos modernios architektūros dirbti grįžo į Kiniją.

JOURDEN: Bet Jo tėvas taip pat buvo architektas, tiesa?

MA: Tačiau tai nėra šiuolaikinė architektūra. Jis (Chang) pradėjo šiuolaikinę architektūrą Kinijoje, kuri yra tapatinama su modernia architektūra. Tai buvo gana naujas dalykas Kinijoje. Tačiau gaila, kad jis netęsė to, nes jis tapo Beijing Universiteto dekanu. Architektūros specialybė šiame universitete yra gana nauja ir privalo būti išplėtota daugiau. Beijing universitetui jo reikia labiau nei MIT. Man tai labiau asmeninis pasirinkimas, nesusijęs su kinų eksportu.


JOURDEN: Prezentacijos metu, Jūs kalbėjote apie nematomą griaunamąjį elementą, esantį Jūsų darbuose- tam tikras konceptualus jūsų darbų pagrindas- kur Jūs iš tiesų bandote abejoti idėjomis apie visuomenę bei ideologiją. Pavyzdys būtų Jūsų 800 metrų aukščio dangoraižio projektas, kuriame pastatas, tiesiogine to žodžio prasme, persiverčia. Jis taip pat simbolizuoja tam tikrą prekės ženklą, kuris integruojasi į pastato koncepciją.

Ar Jūs siekiate skirtingų žiniasklaidos, prekės ženklo bei architektūros jėgų sujungimo į bendrą koncepciją įspūdžio, kuris atrodo kaip atlikta visuma, tam, kad žmonės galėtų ekstrapiliuoti kažkokią tai prasmę? Kaip, pavyzdžiui, skaičius 8. Jūs naudojate šį skaičių dažniau nei 1 (8 > 1 vaizduojamojoje diagramoje). 1 simbolizuoja tipišką biurų daugiaaukštį, kai tuo metu skaičius 8 parodo, kaip iš tiesų Jūsų pastatas funkcionuoja. Ar tai, kad skaičius 8 Kinijoje bei Azijoje turi simbolinę laimingo skaičiaus prasmę ir lėmė jo naudojimą, ar tai yra vėlesnis priedas?

HAYANO: Tai yra vėlesnis priedas. Bet aš manau, kad idėja slypinti už jo naudojimo yra siekis bendrauti su grupe žmonių, ne tik su architektais, kurie galėtų suprasti mūsų siūlymą. Yra gana svarbu perteikti žmonėms pastato koncepcijos idėją. Šiais laikais pastatai yra labiau skirti žmonėms, kurie neturi visiškai jokio supratimo apie erdvės bei formos koncepciją. Tai jiems pasitarnauja kaip atramos taškas, padedantis suprasti šiuos principus bei suteikia jiems galimybę pradėti domėtis erdvės bei formos idėjomis. Manau, kad to mes aktyviai ir siekiam, kuomet imamės tokios taktikos.

MA: Manau, kad vakaruose žmonės jau užbaigė šį socialinę diskusiją- apie hierarchiją bei visuomenę. Vakarai jau tiek kalbėjo apie technologiją ir kaip visa tai įgyvendinti, tačiau Kinijoje tai dar nepasiekė tokio lygio. Visi mūsų darbai yra susiję su šiuolaikiniu menu- ir labai kritiški socialinių problemų atžvilgiu. Tai labai jautri tema. Mums patinka plėtoti šias architektūrines idėjas kinų socialinių problemų kontekste.