Pradedantieji: Andrew Maynard

Vienintelis dalykas, kurio Jūs nerasite mokykloje ir net stojamuosiuose Architektūros egzaminuose, tai kursas, kaip gauti užsakymą, nors tai ir yra vienas iš pagrindinių, bet kurio projektavimo/dizaino firmos, reikmių. Iš tikrųjų, jei Jūs nesugebate vienodai eksperimentuoti siekdami gauti užsakymą bei jį įgyvendindami, Jums pasiseks, jei Jūs išgyvensite pirmuosius penkerius metus.

„Pradedantieji“ tai eilė šiuolaikinės veiklos pagrindų savybių. Jis pasieks visas pasaulio šalis ir architektų Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje ir t.t., bus paprašyta, kad jie atkreiptų dėmesį į triūsą, slypintį siekiant gauti užsakymą bei į kultūrinio konteksto skirtumus. Dėmesio centru bus tai, kaip veikla yra inicijuojama bei palaikoma. Daugeliu atvejų, neprityrusioms projektavimo partnerystėms pirmasis penkerių metų laikotarpis yra kritinis, kuomet yra dedamos pastangos, kad veikla įsibėgėtų. „Pradedantieji“ ištirs pirmus praktikos metus tam, kad nustatytų greitai besivystančių metodų, skirtų veiklos palaikymui, taktiką.

Pirma serija yra dialogas su Sputniko Studija (Studio Sputnik), esančios Roterdame, su 51N4E, esančios Briuselyje, bei su Andrew Maynard, iš Melburno. Mason White pokalbis su Andrew Maynard  vyko e-paštu, 2005 rugsėjo mėnesį. Savo veiklą Maynard oficialiai pradėjo 2002- aisiais.

1.
Mano pirmas klausimas yra gana paprastas. Įdomu, kaip Jūs pradėjote 51N4E? Iš kur Jūs žinojote, kad tai buvo tinkamas laikas žengti tokį žingsnį Jūsų karjeroje ir pradėti privačią veiklą?

Tinkamas laikas? Dvi priežastys: (1.) Aš NEKENČIU dirbti kitiems žmonėms; (2.) Aš mane labai neramina mintis, kad gyvensiu tik apie 80 metų, o paskui krisiu negyvas. Mąstant plačiai, tai labai mažas laiko tarpas, kurį gali skirti kūrybai bei tyrinėjimams.

Savo veiklą aš pradėjau 27 metų ir sprendimą priimti buvo labai paprasta. Man tiesiog prireikė keleto darbų tam, kad aš tam pasiruoščiau. Kai po trumpos praktikos „Richard Rogers Kompanijoje“ Londone grįžau į Melburną, aš pradėjau rinkti darbus savo portfolio idant gaučiau darbo. Laimei, kol aš buvau Londone, keli giminaičiai bei draugai melavo keletui žmonių pasakodami, koks nuostabus architektas aš esu. Šių rekomendacijų dėka, man tą pačią dieną buvo suteikta galimybė suprojektuoti Sprokle namą bei Kings Meadows Self Storage (KMSS) (Karaliaus Pievos...), ir mano veikla prasidėjo.

Nejaučiau jokios baimės prieš pradedant nuosavą verslą. Pagrindinis dalykas, kliudantis žmonėms užsiimti jiems patinkančia veikla yra nestabilumo bei nesėkmės (dažniausiai finansinės) baimė. Aš žinojau, kad man pragyvenimui užtektų ir labai mažų pajamų, o taip pat suvokiau, kad man reikia tik kantrybės sulaukti pastovaus užsakymų srauto. Verslo kūrimas reikalauja be galo daug kantrybės.

2.
Panašu, kad tinkamo laiko pasirinkimas buvo daugiau pasitaikiusi galimybė pradėti savarankišką veiklą ir Jūs ją laiku sugriebėte. Taigi, jei pirmi du projektai nukrito tiesiai Jums į glėbį žodinių rekomendacijų dėka, kai Jums buvo 27, kas yra Jūsų varomoji jėga šiandien?
Na taip, tai yra gana sudėtinga ir esu įsitikinęs, kad daugelis žmonių būtent dėl šitos priežasties pasiduoda. Varomoji jėga natūraliai susilpnėja, kuomet tavo pirmi projektai pasiekia statybų fazę. Tavo honorarai sumažėja.
 
Aš dar pradžioje nusprendžiau, kad pajamos nesąlygos mano verslo krypties. Nuo pat pradžių, dalyvavau keliuose dizaino konkursuose. Nors ir būtų buvę labai smagu užsakymus gauti tokiu būdu, daug naudos aš nesitikėjau. Vietoj to, konkursų metu aš pasinaudojau galimybe neapribotas kliento arba biudžeto, ištyrinėti daugelį mane dominusių dalykų. Šiais projektais aš norėjau parodyti ir pareklamuoti tai, ką aš norėjau kurti. Žiniasklaida taip pat susidomėjo daugeliu mano darbų, o tai labai pagyvino užsakymų kiekį.


3.
Ar Jūs ir toliau tiesiog laukiate, kol projektai atsitiktinai Jus atsiras, ar Jūs aktyviai jų ieškote (jei taip, tai kokiu būdu)?

Kai man reikėjo išmaitinti šeimą, aš išnešiodavau laiškus tuose rajonuose, kurių gyventojų ideologija buvo panaši į mano. Šitaip aš lengvai gaudavau vieną kitą nedidelį gyvenamųjų namų projektų. Kitas būdas, kaip gauti užsakymų (bei judėti į priekį) buvo bandymas užmegzti kontaktus su jau įsitvirtinusiomis nedidelėmis firmomis bei užmegzti draugiškus santykius. Tapo įprasta, kad kai šios firmos  būdavo pernelyg užsiėmusios arba nuspręsdavo, kad užsakymas yra per menkas, jos perleisdavo juos man.

Šiuo laikotarpiu, aš visuomet stengiausi reklamuoti viską, ką mes darėme, kuom mes užsiėmėme. Yra neįtikėtina, kaip žmonės domisi architektūra. Aš tiesiog neturėjau jokių paslapčių. Aš pasakojau žiniasklaidai, spaudai, klientams (buvusiems, esamiems, potencialiems), draugams, šeimos nariams viską kuom mes buvome užsiėmę. Žmonėms mūsų evoliucija buvo labai įdomi ir jie sekė kiekvieną mūsų žingsnį.

Šiandien mes jau skiname mūsų sunkaus darbo vaisius.   Šiuo metu mes jau esame įsivažiavę. Reklama nebėra tokia reikalinga, kadangi mūsų praeityje sukonstruoti pastatai, tebevykstantys projektai bei žmonių, kalbančių apie mus, tinklas nuolatos atneša užsakymų. Šiandien mes atsisakome apie 20 procentų visų užsakymų, kuriuos mes gauname, nes dabar jau esame pakankamai užsiėmę ir galime pasirinkti gerus projektus ir kas svarbiausia- gerus klientus.

4.
Oho, mėtydavote į pašto dėžutes? Tiesiogine to žodžio prasme, į nepažįstamų žmonių pašto dėžutes įmesdavote savo darbų pavyzdžius užrašę: praneškite, jei Jums prireiks architekto? Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie tuos iniciatyvius metodus, kurių ėmėtės idant gautumėte užsakymų?

Į pašto dėžutes mes įmesdavome „Sveikas!“ kortelę, su prisegta mūsų vizitine kortele tik tose vietose, kuriose mes žinojome gyvenant žmones su panašia į mūsų ideologija.  Mes nustatėme rinką ir carpet bombed  juos. Šios kortelės leido mums prisistatyti, kuomet mes perkėlėme savo biurą į naują vietą. Jos sukėlė didelį susidomėjimą mumis bei padėjo gauti kažkiek užsakymų. Mes turėjome atsispaudę jų 2500 vienetų. Mes nusprendėme neužsiimti intensyvia reklama. Mes nenorėjome, kad mūsų kortelės tarsi sakytų: „duokite mums darbo“, mes tiesiog tai atlikome daug laisviau.
Mes visuomet sakome „TAIP“. Aplink mus yra tiek daug galimybių  ir yra be galo paprasta tapti pernelyg užsiėmusiais tam, kad pasinaudotume jomis. Mes nutarėme nuo pat pradžių, kad visuomet sutiksime su kvietimais, tokiais kaip pasiūlymais kviestiniu pranešėju, žiuri nariu, dalyvauti parodoje arba konkurse, aukoti laiką labdaros organizacijoms. Dabar mes esame žinomi kaip aktyvūs, energingi bei kupini entuziazmo architektai ir šis įvaizdis sukelia didelį susidomėjimą bei generuoja užsakymus. 

5.
Jūs daug kalbėjote apie privačią veiklą, kuri panašu, labai padėjo įsibėgėti Jūsų firmai. Ar didesnis dėmesys visuomeniniam darbui padėtų jaunoms ir nedidelėms firmoms Melburne bei jo apylinkėse? Ar tai skiriasi nuo didmiesčių, tokių kaip Sidnėjus bei Brisbanas?

Gaila, tačiau Australija yra konservatyvi šalis. Dėl šitos priežasties, jaunoms firmoms yra labai sudėtinga gauti daugiau visuomeninių darbų. Iš visų miestų Australijoje, Melburnas yra bene dosniausias neseniai įsikūrusioms firmoms, tačiau galimybės visuomeninį darbą yra gana ribotos. Apskritai, tokie užsakymai dažniausiai atitenka toms firmoms, kurios yra įsitvirtinusios bei turi ryšių.

6.
Kokį vaidmenį, jūsų nuomone, atlieka marketingas ypač firmos veiklos pradžioje? Kokios priemonės yra efektyviausios siekiant sudominti visuomenę?

Marketingo vaidmuo yra labai svarbus. Reklamuokitės, mielieji, kiek tik galite! Marketingas yra esminis, nes tai yra vienintelis būdas pranešti pasauliui „štai ką mes darome ir štai kuom mes norime užsiimti ir ateityje“. Jei jūs garsiai neskelbsite apie savo pasirinktą kryptį nuo pat pradžios, tuomet klientai arba kiti išoriniai veiksniai nulems Jūsų trajektoriją. Kai tik Jūsų firma susikuria įvaizdį bei įgauna kryptį, tampa labai sunku nukreipti ją kita linkme. Aš manau, kad pirmuosius trejus metus mes apie 80% pastangų sutelkėme ties marketingu/pozicionavimu  ir tik 20% ties apmokamu darbu. Dabar mes gyvuojame jau tris su puse metų ir dar tik pradėjome daugiau dėmesio skirti apmokamam darbui. Mūsų kantrybė pirmuosius metus  padovanojo mums trajektoriją, kuri mums iš tiesų patinka.